kliurkynė

kliur̃kynė sf. (1) menk. 1. prastas muzikos instrumentas: Atsinešė suglerusią kliur̃kynę ir noria gražiai pagriežti Krkl. Ir jis atėjo su savo kliur̃kyne Žg. 2. rūkant kliurkianti pypkė: Mesk šalin tą kliur̃kynę ir eik ėsti Vkš. 3. Ggr naminė degtinė. 4. Rt linų minamoji mašina. 5. scom. kas įkyriai plepa, negražiai groja: Ta kliur̃kynė man ausis išūžė Vvr. Eik tu, kliur̃kyne, ką čia pliurpi (prastai grieži) nėkus! Kv. 6. scom. kas garsiai leidžia vidurių dujas, gadina orą: Tas kliur̃kynė jau atsistojo už vėjuo Kal.